Laistymo įranga

Laistymo įranga tapo nepamainoma pagalba tiek mėgėjams sodininkams, tiek profesionaliems ūkiams. Be jos jau neįsivaizduojame, kaip galima būtų prižiūrėti net mažas lysves ar puoselėti veją prie namų. Todėl rankiniai laistytuvai vis dažniau lieka nuošalyje.

Kas tai yra laistymo įranga?

Drėkinimo sistemos tikslas – eliminuoti rankų darbą ir kuo labiau supaprastinti laistymo procesą. Dėl to atliekami tyrimai ir kuriamos specialios sistemos – nuo paprastų, rankinių iki automatizuotų.

Pačią paprasčiausią laistymo sistemą sudaro – laistymo žarna ir antgaliai bei sujungimai, jei jų reikia. Žarna prijungiama prie krano, vandens bako ar kito vandens šaltinio ir ja vanduo atiteka iki laistomo ploto. Žarną galima laikyti rankoje ir ja lieti reikiamus plotus arba tiesiog padėti ant žemės ir vis perkelti į reikiamą vietą.

Tačiau yra kur kas modernesnių sistemų ir apie jas netrukus pakalbėsime.

Kaip išsirinkti laistymo sistemą?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų tikslų:

1. Ką laistysite (šiltnamį, lauko lysves, veją)?
2. Kokį plotą norite drėkinti?
3. Ar drėkinamas plotas vienas? O gal keli ir nutolę vienas nuo kito?

Taip pat atsižvelkite į laistomos augmenijos poreikius – vejai tiks vienoks metodas, braškėms kitoks. Apibendrinę ir apmąstę klausimus bei atsakymus, susipažinkite su laistymo sistemų tipais:

1. Lašelinio (kapiliarinio) laistymo sistemos
2. Sodo laistymo sistemos su purkštukais
3. Požeminės laistymo sistemos
4. Laistymas su žarna (rankiniu būdu)

Kiekviena sistema turi būti tinkamai pritaikyta, kad teiktų maksimalią naudą. Neatsakingas naudojimas gali suteikti nuostolių, todėl būkite atidūs.

Lašelinio (kapiliarinio) laistymo sistema

Bene labiausiai išpopuliarėjęs laistymo būdas, naudojamas tiek mažuose plotuose, tiek dideliuose. Jo paklausą lemia racionaliai išdėstyta vandens srovių paskirstymo sistema, drėkinanti augalų šaknis ir neliejanti vandens ten, kur nereikia. Taip galima sutaupyti ir efektyviai aprūpinti augalą vandeniu.

Tai gali būti specialūs vamzdeliai arba žarnos, kuriuose įmontuoti lašintuvai. Jie dedami ant žemės arba kasami ir įleidžiami ties augalų šaknimis. Kiekvienas lašintuvas turi būti tiksliai ties augalu. Vamzdžiai ar žarnos sujungiami specialiomis jungtimis (kampinėmis, trišakėmis ir pan., pagal poreikį). Tada reikia prijungti prie žarnos arba prie specialaus laistymo automatizavimui skirto laikmačio. Taip galėsite nustatyti periodišką sistemos įsijungimą. Visas šias sistemos dalis prijunkite prie vandentiekio.
Taip laistydami tik augalų šaknis nuskurdinsite aplink dygstančias piktžoles ir sumažinsite jų plitimą. Be to, pagerės augmenijos aprūpinimas deguonimi.

Svarbu tiksliai paskirstyti lašintuvus ir laistyti tiek, kiek reikia, atsižvelgiant į klimato sąlygas. Galbūt sausą vasarą sunaudosite daugiau vandens, o lietingą – mažiau.

Kur galima įrengti kapiliarinę sistemą?

• Šiltnamyje
• Darže (daržovėms, salotoms, prieskoniams)
• Braškių lysvėse
• Daržovių laukuose (kopūstai, salotos ir pan.)
• Soduose (vaiskrūmiams, uogoms, medeliams)
• Gėlynuose
• Medelynuose
• Ir t. t.

Sodo laistymo sistemos su purkštukais

Laistymo sistemos su purkštukais dažniausia naudojamos vejos drėkinimui, nes daržovėms ir salotoms nelabai patinka toks dirbtinis lietus.
Šį metodą galima naudoti profesionaliai arba paprastai. Pirmu atveju jau projektuojant apželdinimą, reikia įtraukti ir laistymo įrangą. Žarnos eis po žeme, o išlindę purkštukai bus išdėstyti tiksliai ten, kur reikia. Reikia tiksliai apskaičiuoti vandens kritimo kampus, liejamus plotus ir t. t., kad neeikvotumėte jo be reikalo ir nesusidarytų balos ar neperdžiūtų kai kurie plotai.

Jei norite paprastai, tiesiog prie žarnos pritvirtinkite purkštuką ir jį smeikite į pasirinktą vietą, o po kiek laiko perkelkite kitur, kol bus sudrėkintas visas plotas.

Požeminės laistymo sistemos

Tai ta pati laistymo purkštuvais sistema, tik automatizuota ir tiksliai pritaikyta augmenijos poreikiams. Ji veikia net tada, kai jūsų nėra namuose. Tokią sistemą verta naudoti komercinių paskirčių sodyboms, parkams, ūkiams, kur sudėtinga prižiūrėti didelius plotus.

Ši sistema projektuojama kartu su apželdinimu ir parenkami atitinkamo dydžio purkštukai (dažniausia nuo 10 iki 30 cm) bei po išdėstoma visa žarnų sistema.

Kadangi gėlės, krūmai, gyvatvorės ir kiti dekoratyviniai augalai bei daržovės nelabai mėgsta drėkinimo tiesiai per lapus, jiems prireiks rasojančių žarnų. Jos taip pat kasamos po žeme ir jungiamos prie visos sistemos. Šias porėtas žarnas galima naudoti ir lysvių bei šiltnamių drėkinimui, tačiau jos sunaudoja daugiau vandens nei lašelinė sistema, ir taip tikslingai nepaskirsto. Todėl apsimoka naudoti tik nedidelių plotų drėkinimui.

Tokį darbą geriausiai atlieka tuo užsiimantys specialistai. Patiems gali būti sudėtinga, nebent turite tam laiko ir noro.

Laistymas su žarna rankiniu būdu

Kaip jau minėjome, tai pats paprasčiausias būdas norint atsisakyti rankinių laistytuvų. Vandens nebereikės nešioti, tačiau teks laikyti žarną ir paskirstyti vandenį po reikiamus plotus ties augalų šaknimis. Arba padėti ant žemės ir nuolat perkelti į kitus, sausus plotus.

Žarną galima įkišti į aukščiau įmontuotą vandens rezervuarą, kad būtų tinkamas nuolydis ir naudoti, pavyzdžiui, lietaus vandenį. Arba prijungti prie vandentiekio.

Laistymo įranga viskasaplinkai.lt – išsirinks kievienas